Pakalnių piliakalnis su gyvenviete (arba Švedų baterija) yra Leliūnų seniūnijoje, Utenos rajone (GPS: 55.437563, 25.472919). Aukštis 25 m. Plotas 48x41. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia.  Pasiekiamas keliu Pakalniai–Leliūnai pavažiavus 800 m, yra dešinėje rytuose, pietvakarinėje Vidinksto ežero pakrantėje.

Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje, Vidinksto ežero pietvakariniame krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 48x41 m dydžio, 2 m žemesne pietine dalimi. Jos pakraščiuose supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Šlaitai 3 m žemiau aikštelės pastatinti. Juose 2-4 m žemiau aikštelės buvo iškastas 8 m pločio, 0,8 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kuris geriausiai išliko vakarų ir šiaurės pusėse (kitur tėra terasa). Vakarinėje pusėje už pylimo iškastas antras 2 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 0,3 m aukščio, 2,5 m pločio pylimas. Už jo yra trečias 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, trečias 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas, ketvirtas 4 m pločio, 0,2 m gylio griovys, ketvirtas 0,2 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 25 m aukščio.

1918 m. kaimo jaunuoliai ant piliakalnio viršūnės buvo užtempę ąžuolinį 18 metrų aukščio kryžių su įrašu „Dieve, gink Lietuvą“ (nugriautas 1963 m.). Prasidėjus atgimimui, kryžius atstatytas (autoriai – broliai Juškos), po dešimties metų nulūžo, bet jo vietoje pastatytas mažesnis (autorius – tautodailininkas P. Kaziūnas). Ant piliakalnio yra 4 partizanų kapai. 

1836 m. piliakalnį kasinėjo Pranciškus Vilčinskis, rado trikampę geležį su įrašais, smulkių monetų, žalvarinius žąslus. 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.  1989 m. archeologas Gintautas Zabiela aikštelės centrinėje dalyje, atstatomo kryžiaus vietoje ištyrė 16 m² dydžio plotą, aptiko iki 35 cm storio kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų.

1991 m. piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėse platinamo kelio vietoje Lietuvos istorijos institutas (vad. G. Zabiela) iškasė 20 šurfų (bendras plotas 15 m²), po 30–105 cm storio nuo šlaitų užslinkusiais sluoksniais rado papėdės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį. Pietinės piliakalnio papėdėje gyvenvietė užima apie 250x30 m dydžio plotą, esantį aukštumėlėje tarp piliakalnio ir šlapių pievų.

1998-05-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu. Paminklo teritorijos plotas 10 ha. 

Joomla templates by a4joomla